- dvalakuoti
- dvalakúoti, -úoja, -ãvo, dvàlakuoti, -uoja, -avo Skr, dvãlakuoti 1. intr. eiti švytuojant rankomis, sklyduoti, bėgti: Aš bėgu dvalakúodamas su rankomis, t. y. mojuodamas J. Dvalakúodavo ta Labūnienė visą čėsą Grš. Jaunieji tolie jau per karklynus dvalakavo Žem. I dvàlakuo[ja] kaip dvelekis Grg. 2. tr., intr. maskatuoti, plevėsuoti: Vėjis vaiko apsiaustą dvalakúo[ja], kaip jis bėga J. Vėjis dvalakãvo drabužius, padžiautus ant tvoros, t. y. plumpino J. | Pradėjo suktis ratai, dvalakuoti mašinos Mš. Paskui seka dvalakuoja 30–50 vagonų Mš. \ dvalakuoti; nudvalakuoti; pradvalakuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.